ALABAJUS – AVIŲ ANGELAS SARGAS
Vidurinės Azijos aviganis (ALABAI - turkmėniškai)
- viena seniausių šunų veislių pasaulyje.
Tai labai nepriklausomi, išdidūs ir stabilios psichikos šunys. Net ir pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis jie veikia savo galva, sprendimus priima patys ir sunkiai duodasi kontroliuojami žmogaus, kai mano, kad jo paties sprendimas yra teisingesnis.
Istorija
Ji formavosi natūraliu būdu daugiau negu keturis tūkstančius metų stepių platybėse nuo Kaspijos jūros iki Kinijos, nuo pietų Uralo kalnų iki Afganistano. Šių šunų gyslomis teka senovės Tibeto, Mezopopotamijos karo bei įvairiausių klajoklinių aviganių šunų kraujas.Alabajai artimi giminaičiai Mongolų vilkšuniui ir Tibeto mastifui. Savo ilgo gyvavimo metu buvo pagrinde naudojami gyvulių, gyvenamo būsto, karavanų apsaugai. Dėl sunkių gyvenimo salygų atranka buvo labai žiauri. Atšiaurios gyvenimo sąlygos ir pastovi kova su plėšrūnais užgrūdino harakterį ir suformavo tvirtą , bebaimį sargą, išmokė be reikalo neikvoti jėgų - tausoti energiją.
Išvaizda Turkmėnijoje grynakraujai šunys , kaip ir achaltekino veislės žirgai laikomi nacionaline vertybe . Juos net neleidžia išvežti iš šalies.
Veislinis darbas buvo pradėtas 1930 metais , tada dar SSRS.
Išvaizda
Tai aukšti ir stambūs, grubaus sudėjimo šunys. Patinų aukštis ties ketera - ne mažiau kaip 65 cm, patelių - ne mažiau kaip 60 cm. Vidurinės Azijos aviganių kaulai masyvūs, raumenys stiprūs, todėl tai yra labai ištvermingi šunys. Oda stora, pakankamai elastinga.
Kailis būna dviejų tipų – ilgaplaukis arba trumpaplaukis. Plaukas tiesus, šiurkštus ir tankus. Vidurinės Azijos aviganiai būna balti, juodi, pilki, palši, rausvi, tigriniai margi ir dėmėti. Galva masyvi, kaukolės dalyje plati, skruostikauliai stiprūs. Kakta plokščia, perėjimas į snukį vos pastebimas. Galva, žiūrint iš priekio ir iš viršaus, lygiašonio trikampio formos, o iš profilio – buka su stora kabančia viršutine lūpa. Akys toli viena nuo kitos, tamsios, apvalios, tiesios. Dantys balti, stambūs, sukandimas žirklių principo. Kaklas trumpas, raumeningas, žemas. Ketera aukšta, ryški (ypač patinų).
Krūtinė plati, gili, su apvaliais šonkauliais. Nugara stipri, tiesi, plati. Juosmuo trumpas, platus, truputį iškilus. Strėnos plačios, raumeningos, beveik horizontalios. Uodegos pagrindas aukštai, strėnų zonoje, pjautuvo formos. Nuleista uodega siekia kulno sąnarius. Uodega trumpinama. Priekinės kojos, žiūrint iš priekio, tiesios ir lygiagrečios. Jos truputį ilgesnės negu pusė šuns aukščio ties ketera. Plaštakos trumpos, tvirtos, plačios, vertikalios. Užpakalinės kojos lygiagrečios, truputį, ištiesinti kelio ir kulno sąnariai. Blauzdos trumpos. Letenos stambios, ovalios formos, sugniaužtos.
Charakteris
Vidurinės Azijos aviganiai yra labai ramūs, aukštą intelekto lygį turintys, stabilios psichinės būklės šunys. Jų nervų sistema labai stipri ir gerai išvystyta. Šie aviganiai yra labai užsispyrę bei savarankiški, todėl paklūsta tik stipriam šeimininkui. Vidurinės Azijos aviganis nuolat bando savo šeimininko charakterį bei ieško silpnų jo vietų, kurių radęs visada jomis pasinaudos.
